skalsa

skalsa
1 skalsà sf. (4) K, Š, Rtr; SD305, Q558, Sut, I, N, RtŽ 1. užtekimas ilgam, skalsumas: Nėr skalsõs miltų, kad senka veikiai J. Nėra šiemet skalsõs su pašaru DŽ. Nėr ir nėr skalsõs, ar jam duodu, ar neduodu Pg. Nėra skalsõs žmoguo: negana i negana Krš. Per mus da skalsà su valgiu Dglš. Pigiai pirktas daiktas niekada neturi skalsõs Vrb. Savo duona – kita skalsà Ktk. Iš žirnių sumalus didelė skalsã miltų Rš. Kaipgi skalsà, ar išsivertei su alum? Slm. Nu kad Dievas dav[ė] skal̃są! (šieno liko iš žiemos) Lp. Kai neuždera vasarojus, nėra ir rugiam skalsõs Trgn. Jei turi keturlapį dobilą, tai turėsi skalsą pinigam LTR(Brsl). Prilyna, prisninga – nė kokios skalsõs nė tiem žabam bė[ra] Sk. Maži pagaliai be skalsõs dega Dkš. Šįmet bulvės padarė skalsą: lijo, lijo, supuvo, dėl to tokios brangios Skr. Skalsos miltai – dvi rakandi miltų pastato lentyno[je], ant miltais padaro kryžiaus ženklą Šts. Bala žino, iš kur tokia neskalsa jo pinigams buvo Žem. Reikėjo taupyti ir skalsos žiūrėti rš. Nusisuk tik šalin, tuoj darbas iš rankų, skalsa iš namų. Žinau! J.Balt. | Jam atejus, buvo skalsà su darbu (sustojo darbas) Ds. ^ Skalsa! (sako radęs valgančius) – Prašom prie skalsõs (skalsõn Š) (taip atsako pasveikinti valgantys) Sb. Duok Dieve skalsos! M, Rtr. Geros skalsõs! NdŽ. ║ taupymas, kad ilgiau užtektų: Bulbes, ir tas su skalsà reikėdavo valgyt Grz. 2. didelis kiekis, gausumas, apstumas: Skalsa, gausybė SD197. Mergaitės jai piršlių skalsos pavydžia Mair. Ir tokia buvo gausybė kviečių, jog lygi smėliui marių, ir skalsa mieron netilpo Ba1Moz41,49. ║ perteklius, liekana: Pripyliau puspūrį, i da skalsõs liko Erž. 3. turtas, nauda: Aitivaras iš vieno žmogaus ataema skal̃są, o kitam neša gėrybę Trgn. Tas kutas jiems skalsõs prinešdė LKKXIII22(Grv). Nešė skalsą [kaukas] tam dvarponiui Rsn. Kaukas ima skalsą nuo vieno, duoda kitam LTR(ž.). 4. R pasisekimas, sėkmė. 5. suaugę į krūvą du vaisiai, keimarys: Nešiok skalsą (dvilypį riešutą) piniginėj – visados turėsi pinigų LTR(Tvr). Nevalgai skalsõs – bus du vaikai! Ml. 6. B598 mit. javų derliaus deivė.
◊ skalsà dėjìmo neverta dėti: Jei lopinys suplyšęs, tai tik skalsà dėjìmo Krns.
skalsà kalbõs Trgn gana kalbėti: Pasakiau – ir skalsà kalbõs Ds.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • skalsa — skalsà dkt. Dúonos skalsà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ‘Skalsa F₁’ — statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Vidutinio vėlyvumo morkų hibridas, sukurtas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Morkos gero skonio, vartotinos rudens ir žiemos laikotarpiu, o pramonėje – sultims gaminti. Į tinkamiausių …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • skalsa — 2 skalsà interj. DŽ; Ser valgančiųjų pasveikinimas su palinkėjimu: Skalsà! Taip vėlai pietūs! Ll. Skalsà! Skalsink, Dieve! J.Jabl(Jnšk). ^ Skalsà, – sako valgančiam, kurs atsako: – Kad skels, tai ir tau vels J. Skalsa valgantiems, dėkui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skalsa — 3 skalsà sf. (4) Š, NdŽ, Kv, Jrb, Jnš, Grž; LBŽ žr. skalsė: Juodas didelis grūdas yra skalsà J. Kūlė nuo kviečių, o skalsà nuo rugių J. Badagrūdė skalsa (Claviceps purpurea) Mt. Nendrinė skalsa (Claviceps microcephala) Mt. Pilni rugiai skalsų̃ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skalsą — skal̃są interj. žr. 2 skalsa: ^ Skalsą valgant! – Dėkui duodant! (atsakoma) Š. Skalsą! – Kai skels, tai ir tau įvels LTR(Šmn). Skal̃są! – Dangun balsą, pilvan sotį! Š, Ds. | Skal̃są! Kad jūs nei vežimu neišvežtūt, nei pečiais neišneštūt! (sakoma …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ‘Скалса F₁’ — ‘Skalsa F₁’ statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Vidutinio vėlyvumo morkų hibridas, sukurtas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Morkos gero skonio, vartotinos rudens ir žiemos laikotarpiu, o pramonėje – sultims gaminti. Į… …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • СКАЛЬСА — (Skalsa), в литовской мифологии рог изобилия, воплощение счастья, процветания (ср. литов. skalsa, «спорость», «спорина», «прибыль», «рост», «обилие», восклицание skalsa! равносильно приветствию «хлеб да соль», ср. также skalse, «спорынья»);… …   Энциклопедия мифологии

  • sotis — 1 sotis sf. (1) K, Rtr, Š, KŽ 1. SD170, Sut, M, L alkio patenkinimo jausmas, sotumas: Sotis kitokia, pasisūdžius grybus Dglš. Kokia gali būt sotis, kap grikienės košės privalgai su kanappieniu? Kpč. Gardu valgyt, ale soties tai nieko nėr Sdk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skalsinti — ( yti K), ina, ino Š, Rtr, DŽ, Erž, skal̃sinti Ėr 1. tr. po truputį, taupiai vartoti, kad ilgai užtektų: Jijė skalsina mėsą, taukus, kad užtektum ant Užgavėnių [= Užgavėnėms], t. y. po biškį teduoda šeimynai J. Kai daug pieno yra, tai i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skelsti — skel̃sti, ia ( a N, ta R371, MŽ497, KlM372, N), ė ( o Als) K, Jn(Kv), BŽ446, DŽ; Q547,558, Lex95, CII705, SchL101, L 1. intr. būti skalsiam, ilgam užtekti: Kad mažas knatas, skels ilgiau taukų J. Kad uliavosi, pokelius kelsi, neilgai skels tau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”